„Biržų duonos“ krautuvėlių lankytojai gerdami kavą padėjo saugoti Baltijos jūrą

Kovo mėnesio pradžioje startavusi ekspedicija 9 mėnesių trukmės žygyje aplink Baltijos jūrą planuoja aplankyti 8 šalis. Kelionės metu rengiami edukaciniai renginiai, pakrančių švarinimo akcijos, kurių metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į opią jūros užterštumo problemą. Dėl klimato kaitos ir patenkančių teršalų Baltijos jūros biologinė įvairovė sparčiai nyksta, todėl misijos organizatoriai skatina pradėti veikti, kol dar nėra per vėlu.

Visą liepos mėnesį paremti misiją buvo galima ir apsilankius „Biržų duonos“ firminėse krautuvėlėse – dalis nuo kiekvienos jose parduotos šaltos sūdytos karamelės latės skirta ekspedicijai „Išsaugokime Baltiją“. Akcijos metu įsigyta 1287 vnt. lačių.

„Žygio idėja pėsčiomis apeiti visą jūros pakrantę pasirodė kiek nutrūktgalviška, bet kartais to ir reikia norint iškelti diskusiją opiais klausimais. Baltijos išsaugojimo tema, kaip ir išteklių tausojimas, liečia visus, kuriems svarbu, kokį pasaulį paliksime ateities kartoms. Kasmet vis toliau žengdami link tvaresnės veiklos, džiaugiamės galėdami būti prasmingos iniciatyvos dalimi. Kiekvienas mūsų klientas galėjo tiesiogiai prisidėti prie sūrios Baltijos jūros išsaugojimo“, – teigia „Biržų duonos“ tvarumo ir marketingo vadovė Natalija Kurganovė.

Kepyklos draugystė su pagrindiniu ekspedicijos iniciatoriumi Giedriumi Buču prasidėjo dar 2020-aisiais metais, prisijungus prie žygio „Už švarią Lietuvą.“ Kaip pasakoja N. Kurganovė, jau tada komanda buvo įkvėpta, susižavėjusi Giedriaus užsidegimu dėl savo vertybių, todėl ir šįsyk norėta prisidėti prie prasmingo projekto.

„Baltijos jūros baseine gyvena 85 mln. gyventojų, tačiau didžioji jų dalis net nežino, kad Baltijos jūra patenka tarp penkių labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Tai nėra kiemo bala, jūra yra mūsų visų – pristabdyti jos mirtį galime kiekvienas padarydami po mažą žingsnelį pokyčių link.

Pavyzdžiui, jei aplink Baltijos jūrą gyvenantys žmonės agresyvias buitinės chemijos priemones pakeistų ekologiškomis ir draugiškomis aplinkai, tikėtina, kad ilgainiui stabilizuotume jūros būklę. Po kažkurio laiko atsistatytų ekosistema ir ji vėl pradėtų gyvuoti. Tik visi kartu susijungę galime daryti ryškesnį poveikį ir pakelti bangą“, – sako ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ vadovas G. Bučas.

Šiuo metu didžiausias Baltijos jūros iššūkis yra eutrofikacija – azoto ir fosforo pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas, lemiantis deguonies trūkumą. Dėl deguonies trūkumo jūroje atsiranda negyvosios, mirties, zonos, kuriose išnyksta augalai bei gyvūnai. Baltijos jūroje aptinkama negyvoji zona užima beveik 70 000 kv. m plotą, kuris yra didesnis nei visa Lietuvos teritorija. Net 80 proc. teršalų į jūrą atiteka iš aplinkinių gyvenamų teritorijų, o daugiausia azoto ir fosforo atiteka upėmis iš šalyse vykdomų žemės ūkio veiklų.

Kita problema – užterštos pakrantės. Paplūdimiuose neatsakingai paliekamos plastiko, stiklo, metalo šiukšlės galiausiai taip pat patenka į vandenį. Jūros tyrimų instituto ir Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje 2020–2023 m. vidutiniškai aptikta 109 vnt. šiukšlių 100 m paplūdimio ruože. Daugiausiai jų aptinkama Palangos paplūdimyje – vid. 184 vnt./100 m.

Ekologinių problemų, anot G. Bučo, netrūksta ir ypač išsivysčiusiose šalyse. Nepaisant visuomenės sąmoningumo, aktyvaus rūšiavimo bei išteklių tausojimo, įvairių grėsmių pastebima ir Švedijoje, kurioje žygeiviai yra šiuo metu, – užterštos pakrantės, pakelės. Jis įsitikinęs, kad dėl šios priežasties svarbu pasiekti ne vien tvarumo entuziastus, tačiau ir tuos, kurie iki šiol net nėra susipažinę su kylančiais ekologiniais iššūkiais.

Ekspedicija iki šiol įveikė beveik 3500 km atkarpą, prieš akis – dar ilgi 4 mėnesiai kelionės. Padėti skleisti žinią ir prisidėti prie jūros išsaugojimo galima remiant misiją ar prisijungiant prie paties žygio.