Su pakavimo medžiagų įmone „Somi“ bendradarbiaujame jau daugiau kaip 15 metų. Koja kojon žengiame tvaresnių sprendimų link ir ieškome būdų, kaip naudoti mažiau plastiko. Tai gana didelis iššūkis, nes pakuojant maisto gaminius prioritetas – nepažeisti jų kokybės. Apie tendencijas, plastiko naudojimą ir žiedinės ekonomikos reikšmę mums papasakojo „Somi“ direktorė Ingrida Slidžiauskienė.
Pasikeitusi pakavimo filosofija
Kadangi įmonė „Somi“ veikia nuo 1992 metų, tikrai turi ką papasakoti apie pakavimo pokyčius. Ingrida Slidžiauskienė sako, kad per pastaruosius 30 metų iš esmės pasikeitė pakavimo filosofija.
„Įmonės renkasi tvaresnes, draugiškesnes aplinkai pakavimo medžiagas. Jos suplonėjo net tris kartus, o pats pakavimas tapo automatizuotas. Tiek Europos Sąjungos direktyvos, tiek Lietuvos Respublikos įstatymai įpareigoja naudoti lengviausią pakuotę. Smagu matyti, kad mūsų įmonės ne tik kalba apie būtinybę mažinti plastiko kiekį, bet ir veikia, kad tokių pakuočių mažėtų. Pavyzdžiui, seniau buvo gan populiari 23 mikronų plėvelė, o dabar gamybos įmonės sugeba supakuoti paletes su 6,5 mikrono storio plėvele“, – pokyčius vardija verslininkė.
Ne paslaptis, kad maisto pramonės atstovams kyla įvairių iššūkių. Didžiausias prioritetas pakuojant maisto gaminius yra užtikrinti saugumą ir kokybės standartus. Negana to, svarstoma apie sprendimus, kurie mažintų sunaudojamo plastiko kiekį.
„Biržų duonos“ pirkimo vadovė Kristina Šernienė pasakoja, kad pakuodami prekes visada ieško įvairių alternatyvų.
„Produktų pakavimui skiriame daug dėmesio. Kai tik įmanoma, naudojame ne kombinuotas, o perdirbamas pakuotes. Renkamės kuo plonesnį plastiką, kartoną ar celiuliozę. Žinoma, pakuojant prekes prioritetas teikiamas produkto kokybės išsaugojimui“, – dalijasi K. Šernienė
Žiedinė ekonomika – bene vienintelė išeitis
Anot „Somi“ direktorės, gamintojams visiškai atsisakyti plastiko neįmanoma, todėl vienas svarbiausių aspektų tvarkant plastiko atliekas – įtraukti jas į žiedinės ekonomikos ciklą.
„Plastikas turi būti perdirbamas ir iš jo gaminami kiti produktai. Deja, ne visą plastikinę pakuotę galima kokybiškai pagaminti iš perdirbtos žaliavos, bet tikrai galima rasti pakavimo medžiagų iš 100 procentų perdirbto plastiko. Jungtinė Karalystė pirma Europoje įvedė papildomus pakuočių, kurios neturi 30 procentų perdirbtos žaliavos, mokesčius. Ši tendencija Europos Sąjungoje sparčiai plėsis, Italija jau planuoja įgyvendinti tokius standartus, pamažu privalės prisijungti ir Baltijos šalys“, – apie vis griežtesnius reikalavimus kalba I. Slidžiauskienė.
Svarstydama apie mažesnius žingsnelius, kuriuos galėtų žengti kiekvienas verslas, „Somi“ pataria atidžiai peržvelgti įmonių tiekimo grandines, identifikuoti aiškius pakavimo taškus ir ieškoti, kaip juose mažinti pakuotės kiekius.
„Biržų duonos“ ir „Somi“ plastiko mažinimo sprendimai
Mūsų partneriai teigia, kad kartu ėmėmės bene greičiausio ir efektyviausio sprendimo.
„Kadangi esame pakavimo medžiagų ekspertai ir sukūrėme tvarių pakavimo produktų programą „From Safe To Save,“ parinkome tinkamiausią pakavimo produktą, kuris gerokai sumažino plastikinės transportavimo pakuotės kiekį. Šiuo metu „Biržų duona“ naudoja naujausią mūsų gaminį – pertemptą rankinę plėvelę „Stretch Forte“, kuri yra tik 5,5 mikrono storio. Tokia plėvelė sukrautus ant paletės gaminius puikiai sutvirtina, nereikia didinti net apvijų skaičiaus“, – dalijasi mintimis „Somi“ direktorė.
Mums pasiūlytą rankinę „Stretch forte“ plėvelę pradėjome naudoti prieš metus. Ji – elastinga, pagaminta iš LLDPE (mažo tankio polietileno), lengvai perdirbama ir rūšiuojama.
„Kaip jau minėjo Ingrida, įprastai plėvelė yra 15, o ši – tik 5,5 mikrono. Skirtumas milžiniškas, nes metrų pakanka tiek pat, o plastiko sunaudojame tris kartus mažiau”, – pasakoja „Biržų duonos“ pirkimų vadovė.
Tiesa, pati pradžia ir šios srities pokyčiai nebuvo patys lengviausi. Kai „Somi“ atvežė mums pavyzdžius, darbuotojai neapsidžiaugė: nauja, plona, sudėtinga pakuoti. Kai pasidalinome šiais atsiliepimais su partneriais, jie nenuleido rankų. Atvyko pas mus ir apmokė darbuotojus, paaiškino plėvelės ypatybes. Po šio vizito įvyko lūžis – jau beveik metus dirbame su ja ir neturime jokių problemų. Na, o geriausia šio rezultato dalis – per metus vietoje 2500 kg sunaudojame 850 kg plastiko.
Toks „Somi“ sprendimas labiausiai įstrigo „Biržų duonos“ atmintin. Partneriai nenuleido rankų ir padėjo mums įveikti kilusius sunkumus. Taip įvyksta tada, kai sutampa bendradarbiaujančių įmonių vizijos ir tikslai.
