Gyvenimiška patirtis plius jaunatviškas maksimalizmas
Bendrovė „Biržų duona“ jau daugiau kaip kelis dešimtmečius priklauso Kurganovų šeimai. Jos direktorius Viktoras Kurganovas, į įmonę atėjęs 1996 metais, pamažu vadovo pozicijas užleido sūnui ir kepyklos bendraturčiui Andriui. Andrius augo valgydamas dabar jų šeimai priklausančios kepyklos duoną.
„Gyvenome daugiabutyje, kurio pirmame aukšte buvo maisto prekių parduotuvė. Prisimenu mašinas, kurios atveždavo dar šiltos nefasuotos duonos. Ir tą nepakartojamą duonos kvapą“, – pasakojo A. Kurganovas. Tada nė minties nekilo, kad jis galėtų būti šios kvapios duonos kepyklos šeimininku.
Vilniaus Gedimino technikos universitete baigęs pramonės inžinerijos, o Vilniaus universitete – rinkodaros studijas, Andrius, galima sakyti, nė trumpam nenutolo nuo Biržų. Kiekvieną laisvą minutę, kiekvieną vasarą gimtajame mieste padėjo šeimai tvarkytis jai priklausančioje kepykloje. Nors tiesioginį vadovavimą įmonei V. Kurganovas yra perleidęs sūnui, bet Andrius pasidžiaugia, kad šis tebesidarbuoja kartu.
„Viena iš tų paslapčių ar mūsų kompanijos sėkmės garantų yra tai, kad toji jauno požiūrio, modernaus valdymo ir patirties sinergija yra puikus dalykas. Aišku, būna visko: ir mūsų nuomonės išsiskiria, ir kivirčų kyla, bet tėčio patirtis, ypač inžinerinė, technologinė, statybinė, jo įžvalgos ir įdirbis duoda daug gerų rezultatų“, – bendrą darbo su tėčiu naudą įžvelgia Kurganovas jaunesnysis. Pašnekovas neslepia, kad skirtingų kartų požiūrius ne visada lengva suderinti: „Tačiau ir mano paties požiūris kiekvienais metais keičiasi. Manau, kad tai apskritai susiję su asmenybės branda. Kai buvau jaunesnis vienaip tam tikrus dalykus vertinau, gal labiau per emocinę prizmę, o laikui bėgant įgauni gyvenimiškos patirties, tada pradedi geriau suprasti, kodėl tam tikrais momentais yra toks ar kitoks elgesys, ar tokie sprendimai.“
Ištrauka iš straipsnio portale „Delfi“. Skaitykite daugiau čia.
